Kodėl apskritai nusprendžiau rašyti apie namų mokymą
Prieš keletą metų niekada nebūčiau pagalvojusi, kad mano vaikai mokysis namuose. Atrodė, kad tai kažkas labai egzotiško, skirto tik tam tikroms šeimoms su labai specifinėmis aplinkybėmis. Bet gyvenimas kartais nustebina – ir štai aš čia, jau trečius metus mokau vaikus namuose, ir galiu pasakyti, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų mūsų šeimai.
Tačiau pradžia buvo… na, švelniai tariant, chaotiška. Pirmąsias savaites jaučiausi kaip laive be kompaso – turėjau idėją, kur noriu plaukti, bet neturėjau jokio plano, kaip ten patekti. Dabar, kai jau turiu patirties, norėčiau pasidalinti tuo, ką išmokau, nes tikrai suprantu tuos tėvus, kurie dabar stovi ten, kur aš buvau prieš kelerius metus – pilni entuziazmo, bet ir nerimo.
Pirmieji žingsniai: ko nereikia daryti
Didžiausia klaida, kurią padariau pradėdama – bandžiau atkurti mokyklą namuose. Turėjau tvarkaraštį su skambučiais (taip, net žadintuvą nustatydavau!), griežtą pamoką po pamokos struktūrą, net pertraukas planavau. Po dviejų savaičių visi namuose buvo įtempti, vaikai nemėgo mokymosi, o aš jaučiausi kaip griežta mokytoja, o ne mama.
Štai ką supratau: namų mokymas nėra mokykla namuose. Tai visiškai kitoks dalykas. Jūs neturite kopijuoti tradicinės mokyklos modelio, nes jis sukurtas 25-30 vaikų klasei, o ne individualiam ar kelių vaikų mokymui. Kai mokote vieną ar kelis vaikus, visa dinamika skiriasi.
Taigi pirmasis patarimas – atleiskite sau leidimą daryti kitaip. Nebijokite eksperimentuoti ir rasti tai, kas veikia būtent jūsų šeimai. Tai, kas puikiai veikia jūsų draugei, mokančiai savo vaikus namuose, gali visiškai netikti jums. Ir tai visiškai normalu.
Kaip sukurti struktūrą, kuri nepaverčia gyvenimo pragaru
Nors ir sakau, kad nereikia kopijuoti mokyklos, tam tikra struktūra vis tiek reikalinga. Bet ji turi būti lanksti ir pritaikyta prie jūsų šeimos ritmo.
Mes pradedame dieną apie 9 valandą ryto. Ne 8, ne 7:30 – būtent 9. Kodėl? Nes taip mūsų šeimai patogiau. Vaikai išsimiegoja, aš spėju išgerti kavos ramybėje, ir visi pradedame dieną geresnėje nuotaikoje. Tradicinėje mokykloje tai būtų neįmanoma, bet namuose – galima.
Mūsų tipinė diena atrodo maždaug taip: 9-10 val. – matematika (kai smegenys šviežiausios), 10-10:30 – laisva pertrauka (ir tikrai laisva, ne kontroliuojama), 10:30-11:30 – skaitymas ir rašymas, 11:30-12:30 – pietūs ir ilgesnė pertrauka, 12:30-13:30 – kiti dalykai (gamta, istorija, menas – kas tą dieną suplanuota).
Bet čia svarbiausias dalykas – šis tvarkaraštis nėra iškaltas akmenyje. Jei matau, kad vaikas kovoja su matematika ir jam reikia daugiau laiko – skiriame daugiau laiko. Jei tema labai įdomiai klostosi ir vaikai nori gilintis – tęsiame ilgiau. Jei visi nusivylę ir nieko neveikia – kartais tiesiog einame į lauką ir dieną skiriame gamtos stebėjimams.
Savaitės planavimas, kuris iš tikrųjų veikia
Kiekvieną sekmadienio vakarą (kartais pirmadienio rytą, būkime sąžiningi) skiriu apie valandą savaitės planavimui. Turiu paprastą sąsiuvinį, kuriame užsirašau:
– Pagrindinius dalykus, kuriuos privalome padaryti (matematika, lietuvių kalba, skaitymas)
– Papildomus dalykus, kuriuos norėčiau įtraukti
– Ekskursijas ar išvykas, jei tokių planuojame
– Projektus, prie kurių dirbame
Neplanavau kiekvienos minutės, bet turiu bendrą kryptį. Tai padeda išvengti tos baisios akimirkos, kai visi susėdate mokytis ir staiga supranti, kad neturi jokios idėjos, ką daryti.
Mokymosi medžiagos ir ištekliai: kaip nesuklysti
Kai tik pradėjau domėtis namų mokymu, buvau pribloškta galimybių gausos. Yra tiek daug vadovėlių, programų, internetinių platformų, aplikacijų… Galva ėjo ratu. Ir, žinoma, iš pradžių nusipirkau per daug visko.
Dabar laikausi tokios filosofijos: mažiau yra daugiau. Geriau turėti kelis tikrai gerus išteklius, kuriuos naudojate nuosekliai, nei dešimtis skirtingų vadovėlių, kurie dulka lentynoje.
Mano patikrinta medžiaga
Matematikai naudoju tradicinį vadovėlį, bet papildau jį praktiniais užsiėmimais. Pavyzdžiui, mokydamasi trupmenas, kepame – puikus būdas suprasti, kas yra pusė, ketvirtis, trečdalis. Perkame daiktų parduotuvėje – skaičiuojame kainą, grąžą, nuolaidas.
Lietuvių kalbai ir skaitymui – daug skaitome garsiai. Kasdien. Tai neatsiejama mūsų rutinos dalis. Rašymo užduotis stengiuosi daryti prasmingas – rašome laiškus seneliams, dienoraštį, istorijas. Ne tik gramatikos pratimus iš vadovėlio.
Gamtos mokslams ir istorijai naudoju teminio mokymosi metodą. Pavyzdžiui, studijuojame Viduramžius – skaitome knygas apie tą laikotarpį, žiūrime dokumentinius filmus, lankome muziejus, net bandome pasigaminti to laikotarpio patiekalų. Viskas susiję, viskas turi prasmę, o ne atskiros faktų salos.
Socializacija: didžiausias mitas apie namų mokymą
Jei turėčiau gauti po eurą už kiekvieną kartą, kai kas nors klausia „O kaip dėl socializacijos?”, jau būčiau turtinga. Tai pirmasis klausimas, kurį užduoda beveik visi, sužinoję apie namų mokymą.
Tiesą sakant, mano vaikai turi daugiau kokybišką laiką su kitais vaikais nei turėjo mokykloje. Mokykloje jie sėdėjo klasėje, kur negalėjo laisvai bendrauti didžiąją dienos dalį, o pertraukos buvo trumpos ir dažnai chaotiškos.
Dabar jie dalyvauja sporto būreliuose, meno užsiėmimuose, lankome namų mokymo grupių susibūrimus kartą per savaitę, turi draugų kaimynystėje, su kuriais žaidžia po pamokų. Be to, jie bendrauja su įvairaus amžiaus žmonėmis – ne tik su savo amžiaus vaikais, kaip mokykloje.
Kaip organizuoti socialinį gyvenimą
Ieškokite namų mokymo bendruomenės savo mieste ar rajone. Dažniausiai tokios grupės egzistuoja Facebook’e ar kitose socialinėse platformose. Mes susitinkame su kitomis namų mokymo šeimomis kartą per savaitę – vaikai žaidžia kartu, o tėvai gali pasidalinti patirtimi ir pasiremti vienas kitu.
Būreliai ir užsiėmimai – leiskite vaikui rinktis bent vieną ar du užsiėmimus, kurie jam tikrai įdomūs. Tai gali būti sportas, muzika, menas, robotika – kas tik jūsų vaikui patinka. Tai ne tik socializacija, bet ir galimybė mokytis iš kitų suaugusiųjų, ne tik iš jūsų.
Neizoliokit savęs. Namų mokymas gali būti vienišas tėvams, jei neturite palaikymo sistemos. Man labai padeda draugystės su kitomis mamomis, kurios taip pat moko namuose – galime pasiskųsti, pasidalinti pergalėmis, pasikeisti idėjomis.
Kaip išlaikyti šeimą ir santykius
Būsiu atvira – namų mokymas gali būti iššūkis santuokai ir šeimos dinamikai. Jūs praleidžiate daug laiko su vaikais, dažnai turite mažiau laiko sau, ir kartais namai gali pradėti jaustis kaip mokykla, o ne kaip namai.
Štai kas man padeda: aiškios ribos. Kai mokymosi diena baigiasi (paprastai apie 2 val. po pietų), aš stengiuosi persijungti iš „mokytojos” režimo į „mamos” režimą. Tai nereiškia, kad nustojame mokytis – vaikai nuolat mokosi per žaidimus, pokalbius, patirtis – bet tai reiškia, kad nebesėdime prie vadovėlių ir nebedarome formalių užduočių.
Šeštadieniai ir sekmadieniai – be mokymosi. Tai šeimos laikas, poilsio laikas. Žinoma, kartais tenka pasivyti, jei savaitė buvo sudėtinga, bet stengiuosi to vengti.
Ką daryti, kai viskas eina ne taip
Bus dienų, kai niekas neveiks. Vaikai bus neramūs, jūs būsite pavargusi, niekas nenorės mokytis. Tai normalu. Nepulkite į paniką ir nepradėkite galvoti, kad namų mokymas – ne jums.
Tokiomis dienomis aš sau leidžiu būti lankstesnė. Kartais tiesiog skaitome knygas visą dieną. Kartais žiūrime edukacinį filmą. Kartais einame į biblioteką ar muziejų. Kartais – taip, pripažįstu – tiesiog padarome pertrauką ir grįžtame prie mokymosi kitą dieną.
Viena blogų dienų nesugriauna viso namų mokymo. Viena bloga savaitė nesugriauna viso namų mokymo. Mokyklose taip pat būna blogų dienų, tik ten jūs jų nematote.
Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui
Leiskite pasidalinti keliais konkrečiais patarimais, kurie man labai palengvino gyvenimą:
Sukurkite specialią mokymosi erdvę. Tai neturi būti atskiras kambarys – mūsų tai tiesiog valgomojo stalas. Bet turime specialią lentyną su visomis mokymosi priemonėmis, ir kai atsisėdame prie to stalo ryte, visi žino, kad prasideda mokymosi laikas.
Naudokite laikmatį. Ypač jaunesniems vaikams padeda žinoti, kad užduotis nėra begalinė. „Dirbsime 20 minučių, tada pertrauka” – tai padeda išlaikyti dėmesį ir sumažina pasipriešinimą.
Leiskite vaikams turėti nuomonę. Kai tik įmanoma, klausiu vaikų, ką jie norėtų studijuoti, kokiu būdu jiems patogiau mokytis. Žinoma, pagrindiniai dalykai turi būti padaryti, bet yra daug erdvės lankstumui.
Dokumentuokite viską. Ne dėl to, kad kažkas tikrintų (nors kai kuriose šalyse tai būtina), bet dėl savęs. Nuotraukos projektų, užrašai dienoraštyje, išsaugoti darbai – tai padeda pamatyti pažangą, kai abejosite, ar viskas gerai.
Prisijunkite prie internetinių bendruomenių. Yra puikių forumų, Facebook grupių, kur galite užduoti klausimus, gauti patarimų, tiesiog pasiskųsti, kai reikia. Žinojimas, kad nesate viena, labai padeda.
Finansinė pusė
Namų mokymas nebūtinai turi būti brangus. Taip, yra šeimų, kurios išleidžia tūkstančius eurų per metus vadovėliams ir programoms, bet tai nėra būtina.
Mes naudojame daug nemokamų išteklių: biblioteka (knygas, filmus, net muziejų bilietus kartais galima gauti), nemokamos internetinės platformos (Khan Academy, YouTube edukaciniai kanalai), gamta (geriausias mokymosi išteklius ir visiškai nemokamas).
Vadovėliams ir darbo sąsiuviniams išleidžiu gal 200-300 eurų per metus vienam vaikui. Būreliai ir užsiėmimai kainuoja daugiau, bet juos turėtume ir tada, jei vaikai lankytų mokyklą.
Kai abejojate ir norite viską mesti
Bus momentų, kai abejosit. Kai galvosit, kad darote klaidą. Kai atrodys, kad vaikai mokytųsi geriau mokykloje. Kai jausitės išsekusi ir nusiminusi.
Man tokie momentai būna maždaug kartą per kelis mėnesius. Paprastai tai nutinka, kai pavargstu, kai per daug savęs reikalauju, kai lyginuosi su kitais (o tai – mirtinas nuodas).
Tokiais momentais sau primenu, kodėl pasirinkau namų mokymą. Prisimenu, kokie nelaimingi vaikai buvo mokykloje. Prisimenu, kaip dabar jie mėgsta mokytis. Prisimenu, kiek laiko praleidžiame kartu, kokius pokalbius turime, kaip gerai pažįstu savo vaikus.
Taip pat sau leidžiu jaustis blogai. Nesu tobula mama ar mokytoja. Darau klaidų. Kartais pykstu. Kartais man nepavyksta pamoka. Ir tai viskas gerai. Vaikai mato, kad suaugusieji taip pat nėra tobuli, ir tai svarbus gyvenimo pamokas.
Jei rimtai abejojate, ar namų mokymas tinka jūsų šeimai, duokite sau laiko. Pabandykite bent vieną semestrą ar metus. Jei po to vis tiek jaučiate, kad tai ne jums – mokykla niekur nedingsta. Galite grįžti. Tai ne negrįžtamas sprendimas.
Ką norėčiau žinoti prieš pradedant
Jei galėčiau grįžti atgal ir pasakyti sau prieš trejus metus keletą dalykų, štai ką sakyčiau:
Atsipalaiduok. Rimtai. Vaikai mokysis, net jei ne viskas bus tobula. Jie mokosi net tada, kai tau atrodo, kad nieko neveikia. Mokymasis vyksta visur, ne tik sėdint prie vadovėlio.
Nepirkite per daug medžiagos iš karto. Pradėkite su minimumu ir pridėkite, kai suprasite, ko reikia. Aš turiu pilną spintą nepanaudotų vadovėlių, kurie atrodė puikūs, bet mūsų šeimai netiko.
Raskite savo bendruomenę. Tai gali būti internetinė ar reali, bet jums reikia žmonių, kurie supranta, ką darote, kurie gali pasiūlyti patarimą ar tiesiog išklausyti.
Namų mokymas nėra visą dieną mokymasis. Formalus mokymasis su jaunesniu vaiku gali užtrukti tik 2-3 valandas per dieną. Tai normalu. Tradicinėje mokykloje daug laiko praleidžiama perėjimams, organizaciniams dalykams, laukimui. Namuose esate daug efektyvesni.
Jūsų vaikas neatsilis. Tai vienas didžiausių baimių, kurią turėjau. Bet vaikai, mokomi namuose, dažniausiai yra bent tokio pat lygio kaip mokykliniai vaikai, o dažnai ir pralenkia juos tam tikrose srityse, nes gauna individualizuotą dėmesį.
Leiskite sau mokytis kartu su vaikais. Aš išmokau tiek daug dalykų per pastaruosius trejus metus! Kai studijuojame temą, dažnai aš pati mokausi kartu. Ir vaikams patinka matyti, kad mama taip pat mokosi.
Nesistenkite būti mokykla. Būkite šeima, kuri mokosi kartu. Tai skirtingi dalykai. Jūsų namai neturi atrodyti kaip klasė. Jūsų santykiai su vaikais neturi virsti tik mokytojo-mokinio santykiais.
Pasitikėkite savimi. Jūs žinote savo vaiką geriau nei bet kas kitas. Jūs matote, kaip jis mokosi, kas jam veikia, kas ne. Pasitikėkite savo instinktais. Taip, konsultuokitės su kitais, ieškokite patarimų, bet galiausiai jūs žinote, kas geriausia jūsų vaikui.
Ir paskutinis dalykas – būkite malonus sau. Namų mokymas yra maratonas, ne sprintas. Bus gerų dienų ir blogų dienų. Bus pergalių ir nesėkmių. Bet jei pasirinko šį kelią, greičiausiai tai yra todėl, kad tikite, jog tai geriausia jūsų šeimai. Ir to pakanka.
Namų mokymas nėra visiems. Tai reikalauja laiko, kantrybės, lankstumo. Bet jei esate pasirengę tam, tai gali būti nuostabi patirtis – ne tik vaikams, bet ir jums. Praleidžiate laiko su savo vaikais jų augimo metais. Matote, kaip jie mokosi, kaip auga, kaip vystosi. Dalyvaujate jų švietimo kelionėje ne kaip šalutinis stebėtojas, bet kaip aktyvus dalyvis.
Ar tai lengva? Ne. Ar tai verta? Man – tikrai taip. Ir tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums nuspręsti, ar tai galėtų būti verta ir jums, ir jei nuspręsite pabandyti – padės išvengti kai kurių klaidų, kurias aš padariau pradžioje. Sėkmės jums šiame nuostabiame, kartais chaotiškame, bet tokiame prasmingame kelyje!
