Dauguma pokalbių, kuriuos vedame kasdien, praslysta pro šalį nepalikdami jokio pėdsako. Paklausiame, kaip sekasi, išgirstame „viskas gerai”, ir tuo viskas baigiasi. Toks bendravimas atlieka savo funkciją – palaiko socialinį ryšį, tačiau retai kada suteikia progą iš tikrųjų pažinti žmogų, su kuriuo kalbamės.
Yra tam tikra pokalbio meno dalis, kurios dažnas nemoka arba tiesiog nesugalvoja pritaikyti kasdieniame gyvenime. Tai gebėjimas užduoti klausimus, kurie priverčia sustoti, pagalvoti, o kartais net nustebti savo paties atsakymu. Toliau pateikiami dešimt klausimų, kurie, mano stebėjimu, atskleidžia daugiau apie žmogaus charakterį nei valandų valandos įprasto plepėjimo.
Kodėl tokie klausimai veikia
Prieš pereinant prie konkrečių pavyzdžių, verta suprasti principą, kuriuo jie remiasi. Įprasti klausimai dažniausiai orientuoti į faktus – kur dirbi, iš kur esi, ką veiki savaitgaliais. Į juos atsakoma automatiškai, beveik nesustojant pagalvoti. Klausimai, kurie iš tiesų atskleidžia asmenybę, liečia vertybes, sprendimų priėmimo būdą arba santykį su savimi ir aplinka.
Toks klausimas priverčia žmogų sustoti ir pačiam pagalvoti, kodėl jis mąsto būtent taip, o ne kitaip. Tada atsakymas tampa ne tiesiog informacija, o savotišku langu į vidinį pasaulį.
Dešimt klausimų, kurie atveria daugiau nei atrodo
1. Ką tu darytum, jei žinotum, kad nesuklysi? Šis klausimas atskleidžia žmogaus tikruosius troškimus, paslėptus po baime suklysti ar nusivilti.
2. Kas tave labiausiai erzina kituose žmonėse? Kaip bebūtų keista, atsakymas dažnai pasako daugiau apie patį klausiamąjį nei apie tuos, kuriuos jis vertina. Dažniausiai erzina tos savybės, kurias slapčia matome ir savyje.
3. Kada paskutinį kartą pakeitei savo nuomonę dėl kažko svarbaus? Šis klausimas parodo, ar žmogus yra atviras naujoms mintims, ar linkęs įsikibti į savo įsitikinimus nepaisant argumentų.
4. Ką darytum, jei pinigai nebūtų problema? Ne todėl, kad atsakymas apie svajonių atostogas ar prabangų automobilį būtų įdomus, o todėl, kad jis parodo, kas žmogui iš tikrųjų svarbu, kai pašalinami praktiniai apribojimai.
5. Kokį patarimą duotum sau prieš dešimt metų? Šis klausimas atskleidžia, kaip žmogus vertina savo praeitį ir ar sugeba mokytis iš savo klaidų nesigailėdamas.
6. Kas tave labiausiai baugina, apie ką beveik niekam nepasakoji? Toks klausimas, žinoma, tinka tik tada, kai santykis jau leidžia tokį atvirumą. Tačiau jei atsakoma nuoširdžiai, tai vienas tiesiausių kelių į žmogaus vidų.
7. Kokia buvo paskutinė knyga ar filmas, kuris tave iš tikrųjų sujaudino? Ne mėgstamiausias, o toks, kuris palietė kažką giliau. Atsakymas dažnai atskleidžia, kokios temos žmogui asmeniškai svarbios.
8. Ar esi labiau patenkintas savo gyvenimu, ar labiau siekiantis kažko daugiau? Šis klausimas parodo žmogaus santykį su ambicijomis ir ramybe – ar jis linkęs vertinti tai, ką turi, ar nuolat lekia link kito tikslo.
9. Kada paskutinį kartą jautei tikrą pasididžiavimą savimi? Ne tada, kai kiti gyrė, o kada pats jautei, kad padarei kažką reikšmingo. Atsakymas parodo, kokie pasiekimai žmogui iš tikrųjų svarbūs.
10. Kaip norėtum, kad tave prisimintų žmonės po dešimtmečio? Šis klausimas galbūt skamba per daug patetiškai, tačiau iš tikrųjų priverčia susimąstyti apie tai, kokį įspūdį žmogus palieka ir ką laiko svarbiausiu savo gyvenime.
Kaip klausti, kad neatrodytum apklausą darantis
Vien žinoti klausimus neužtenka – svarbu ir kontekstas. Toks klausimas, mestas be jokio ryšio su pokalbio eiga, gali sukelti sutrikimą arba net nepasitikėjimą. Geriausia, kai jis natūraliai išplaukia iš to, kas jau buvo pasakyta, arba kai patys pirmieji pasidalinate savo atsakymu, taip parodydami, kad esate pasiruošę atsiverti.
Verta atkreipti dėmesį ir į balso toną – klausimas, ištartas su tikru smalsumu, skamba visiškai kitaip nei tas pats klausimas, uždėtas mechaniškai, tarsi iš anksto paruoštas sąrašas. Žmonės instinktyviai jaučia skirtumą tarp nuoširdaus domėjimosi ir apsimestinio.
Vietoje taško – pradžia kitam pokalbiui
Kartais atrodo, kad artimumas su kitu žmogumi ateina savaime, po ilgų metų kartu praleisto laiko. Tačiau realybė yra kiek kitokia – dažnai tikras pažinimas prasideda nuo vieno gerai užduoto klausimo, kuris pralaužia įprastą paviršinį bendravimą. Nereikia visų dešimties klausimų iškarto – užtenka vieno, pasakyto tinkamu metu ir su tikru noru išgirsti atsakymą.
Galų gale, pokalbio menas nėra apie taisyklingus klausimus ar teisingas frazes. Tai apie norą tikrai pamatyti kitą žmogų, o ne vien laukti savo eilės kalbėti. Ir jei šis tekstas paskatins bent vieną kartą paklausti kažko daugiau nei „kaip sekasi”, jau bus buvę verta jį parašyti.
